DESIGNED by MIXWEBTEMPLATES

Tarptautinė nerūkymo diena Pagėgių savivaldybės ir Šilutės rajono gyventojams

Tarptautine nerukimo diena Silutei
Šilutės visuomenės sveikatos biuras minint Tarptautinę nerūkymo dieną organizavo nemokamas paskaitas Pagėgių savivaldybės ir Šilutės rajono gyventojams. Sutiktiems gatvėje pagėgiškiams ir šilutiškiams dalino ženkliukus: nerūkantiems – žalius, rūkantiems – juodus.

Paskaitą „Žalingi įpročiai tavo draugų akyse“ skaitė Klaipėdos miesto savivaldybės narkotikų kontrolės komisijos narys, Lietuvos blaivybės draugijos „Baltų ainiai“ Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Klaipėdos m. savivaldybės bendruomenės sveikatos tarybos narys Artūras Šiukšta.. Dalyvavusieji paskaitoje įsitikino, nors žinių ir nestokojama, tačiau nuolat priminti tai, kas veda į pražūtį vaikus, šeimas, net tautą – būtina. Didžiausią žalą alkoholis, tabako rūkymas daro vaikams, o didžiausią poveikį, galintį apsaugoti vaikus, paauglius nuo žalingų įpročių, turi visuomenės švietimas, informacija žiniasklaidos priemonėse, auklėjimas šeimoje, mokykloje. Lektorius atkreipė dėmesį, kad vaikai, stebintys ir mėgdžiojantys suaugusiųjų elgesį, kartu su teigiama vyresniųjų patirtimi perima ir nepageidaujamus žalingus įpročius. Savo paskaitą gausiai iliustravo skaidrėmis, panašiais kaip šis pavyzdžiais: vaikų darželyje auklėtojai pasiūlius žaisti šventę vaikai uoliai sutraukė stalus ant jų sudėliojo kėglius, kaladėles ir susėdę „šventė“, kol kai kas nugriuvo, mergaitės  nukritusius nutempusios į lovą guldė.
A. Šiukšta skatino nežiūrėti pro pirštus net į vadinamąjį kultūringą ar saikingą alkoholio vartojimą, kai be alkoholio neišsiverčiama net per vaikų šventes: aplankiusieji ką tik gimusį vaikelį yra vaišinami alkoholiu, vėliau švenčiant vaikų gimtadienius vaikišku šampanu vaišinami net vaikų gimtadienio mažieji svečiai. Taip iš mažens vaikams formuojasi supratimas, kad žalingi įpročiai yra nekenksmingi.
Mokslininkai nustatė, kad kultūringas gėrimas – sunkiausia alkoholinės priklausomybės forma. „Kultūringai geriantis“ lyg ir rodo, kad alkoholis atneša tik džiaugsmą, tačiau vidutiniškai toks žmogus per 17 gyvenymo metų girtuokliais paverčia 10 žmonių, o vienas arba du miršta nuo alkoholio. Taigi, toks „kultūringai geriantis“ tam tikra prasme yra žmogžudys.
Prancūzų mokslininkas Morelis atliko 4 žmonių kartas apimančius tyrimus. Jis tyrimui pasirinko kentėjusius nuo chroniško alkoholizmo. Rezultatai tokie: pirmoje kartoje prasideda dorovinis sugedimas, antroje kartoje – visiškas girtavimas, trečios kartos atstovai kenčia nuo hipochondrijos, melancholijos, linkę į žmogžudystes ir savižudybes, o ketvirtoje – bukumas, idiotizmas, nevaisngumas... 
Pasaulinė sveikatos organizacija yra nustačiusi, kada alkoholio vartojimas  iki 3 l.  mažas,   4 - 5 l. vidutinis,     6 -7 l. aukštas. Katastrofiška situacija nustatyta tada, kai per metus išgeriama 8 ir daugiau litrų absoliutaus 100proc. alkoholio 1 žmogui per metus.
Lietuvoje 1926 m. vienam žmogui teko 0,8 litro degtinės, 1960-2012 m. alkoholio vartojimas išaugo 6 kartus (nuo 2 iki 12 litrų absoliutaus alkoholio vienam žmogui per metus.)
Alkoholio vartojimas lemia net 70 proc. savižudybių, 90 proc. baisiausių nusikaltimų padaroma išgėrus alkoholio. Lietuva Europoje pirmauja savižudybių, žuvusiųjų keliuose skaičiumi – šios socialinės žaizdos yra tiesiogiai susijusios su alkoholio vartojimu. PSO duomenimis, šalis, nutraukusi alkoholio gamybą ir vartojimą, galėtų uždaryti bemaž 9 iš 10 kalėjimų.
„Tarptautinė statistika rodo, kad Lietuva yra viena iš daugiausiai alkoholio vartojančių šalių Europoje – mūsų šalyje yra 70 tūkst. alkoholikų (ne įskaitoje skaičius 3 kartus didesnis), 44 tūkst. narkomanų.  Su vienu alkoholiku susiję dar bemaž 5 žmonės, kuriems suardomi gyvenimai, suluošinami likimai“, – pasakojo A. Šiukšta.
Viena labiausiai paplitusių priklausomybės ligų – tabako rūkymas, kurį lydi lėtiniai susirgimai, mirtys.
Kasmet pasaulyje nuo tabako vartojimo sukeltų ligų miršta apie 5 mln. žmonių – 14 tūkst. kasdien. Jei ši statistika nesikeis, tai nuo 2025 m. kasmet mirs po 10 milijonų žmonių.
Priklausomybė rūkymui būna dvejopa: fizinė (nikotinas skatina neuromediatorių išsiskyrimą smegenyse ir veikia kaip stimuliatorius), psichologinė, kai cigaretės griebiamasi tam tikrose situacijose (po valgio, prie kavos ar alaus bokalo, susitikus su draugais, pertraukos metu, kalbantis telefonu ir t. t.).
Apie 70% visų rūkančiųjų norėtų mesti rūkyti, iš jų tik 30% yra bent kartą bandę tai padaryti, tačiau tik 2-3 % bandžiusių savarankiškai mesti pavyko atsikratyti šios silpnybės.
Pastebėta, kad rūkantys ir nerūkantys moksleiviai skiriasi pažangumu, intelektu, drausmingumu, polinkiu impulsyviam ir destruktyviam elgesiui bei kitais bruožais, būdingais ir anksti pradedantiems vartoti alkoholį, narkotikus.

Laima PUTRIUVIENĖ

TOP